Apie/About

Gimiau ir augau Lietuvoje, Klaipėdos mieste. Kaip čia tiksliau pasakius: visada maniau, kad esu tikras miesto vaikas, nes iki 20 metų net nežinojau kas yra kaimas ir ką ten žmonės gali veikti. Mama mane vadino tikru “asfalto vaiku”, nežinančiu koks yra žolės kvapas.  Iki devynerių metų buvau vienturtė, pasiutusi, turinti šiokio tokio antsvorio, bet laiminga mergaitė. Tėtis, kaip ir daugelis kitų vaikų tėčių Klaipėdoje, buvo jūreivis ir 5 mėnesius per metus aš jo tiesiog nematydavau.  Mama turėjo atsisakyti savo mėgstamo darbo nes aš buvau sunkiai auklėjamas vaikas. Vasaras leisdavau pas močiutę, bet ne kaime , o Kėdainiuose.  Taip ir augau, kol gimė mano miela sesutė. Oi kaip aš jos laukiau.  Tokia tai mano vaikystė.

Paauglystėje lankiau šokių būrelį, kol susidomėjau menais. Įstojau į dailės mokyklą ir sėkmingai ją baigiau. Tėvai labai norėjo, kad baigusi mokyklą stočiau į dailės akademiją mokytis juvelyrikos, bet aš viską dariau atvirkščiai. Bandžiau įstoti į kalbų fakultetą ir neįstojau. Tačiau metai nepraėjo veltui. Įstojau į prekybos mokyklą ir per metus gavau pardavėjos diplomą. Dabar kartais pasijuokiu iš savęs , kad jei reiktų badu mirti, tai bent jau turėdama pardavėjos diplomą galėčiau žuvimi prekiauti turgelyje ar Maximoje dirbti kasininke:) 

Kitais metais stojau į Klaipėdos filologijos fakultetą , švedų kalbos studijas. Mokiausi metus ir supratau, kad švedų kalba man visai nepatinka. Ir vėl stojau, tik dabar jau į Kanadiečių koledžą Klaipėdoje. Įstojau, mokiausi 5 metus. Kol baigiau koledžas tapo aukštoji universitetinė mokykla. Tai gi gavau pedagoginį/psichologinį baigimo diplomą.  Tačiau pradėjau ilgėtis piešimo. Kartą gavau dovanų aliejinių dažų paletę ir kelias drobes. Puoliau piešti, piešti, piešti. Pati nepastebėjau, kaip mano vaizduotė vis kūrė naujus vaizdinius. Greičiausiai norėjosi išlieti visų nepaišymo metų emocijų pliūpsnį.  Patiko, užkabino, patraukė. Norėjosi ir vėl pulti mokintis menų. Bet reikėjo pradėti gyventi. Pinigai ant medžių neauga , todėl įkūriau savo įmonę ir pradėjau nuosavą verslą, kurį mano vyras sėkmingai perėmė į savo rankas.

Tačiau piešimo neatsisakiau. Ir toliau piešiu, siuvinėju kryželiu ir planuoju sukurti pirmąjį aliejinių ir akrilinių kūrinių ciklą.  Savo bloge pristatysiu savo kurtus darbus. Vieni priklauso asmeniniam archyvui, keli jau iškeliavo iš namų, o kitus galėsite įsigyti ir jūs, jei tik žinoma patiks. Taip pat pristatysiu ir savo 15-metės dukters grafikos darbus. Ji mokosi dailės mokykloje, priešpaskutinėje klasėje ir jau turi savitą piešimo stilių.

Mano elektroninio pašto adresas: dianukas@anaperena.lt

Su meile Danaja

…………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

I was born in Lithuania in Klaipeda city.  To be more precise: always believed that I am “city-kid.”  I didn’t know the meaning of the word “village” and what people do there. My mother used to call me “city-kid” because she believed I even didn’t know the real smell or real grass.  Till age of nine i was the only child, very active, a bit overweight, but happy.

My father was a sailor. I didn’t have a chance to see him for 5 months per year. Mother had to give up her good job because i was difficult child and needed much attention.  All sumer times i spent at my grandmother. She loved me very much.  At my age of nine i got a nice present. It was little sister . Oh my , i was so happy.

In my teenager’s years I was interested in dancing, but later decided I want to paint, so entered city art school and studied there for 4 years. After school graduation parents wanted me to study in another art school jewerlly specialization.  Like most young people I didnt want to listen to my parents and tried to enter university of foreign languages. Didnt succeed but at the same year entered business school.  Finished, got diploma, was freshly baked seller. Wanted something more…

Entered university to study Swedish. After one year dropped it as understood i dont like Swedish at all. Re-entered Canadian college. Studied here for 5 years. The year before my graduation college got the name of university. Seems i was lucky:) Got educational/psichological diploma. Thou worked as a teacher only one year. One day i got a present. Oil colors and canvas. Started to work on few projects, was really immersed and happy. Understood I want to pain more and more. Thou i needed to start earn for living. Money didn’t grow on trees, so i dropped the idea of art studies. I opened my own business and after few good years my husband retook over it.

Now i got more time for myself and for art. In this blog i will present oil and arcylic paintings from my personal archives, some already gone away, and the rest still will be created one day for you.  If any work will give you some interest and you will want to have it, dont hesitate to contact me by email. Also , in this blog i will present my daughter’s artworks. She is 15 year-old teenager and already got her own interesting style of painting.  You will really like it or at least you wont pass through them without emotions:) There will be presented some crafted works too. I will write notes under each work which I am selling or what is already sold.

My personal email : dianukas@anaperena.lt

Love you

Danaja

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: