Berlynas-Hanoveris-Miunchenas-Praha


      Va štai tokį maršrutėlį su Arūnu apturėjome prieš kelias savaites. Vykome darbo reikalais, bet tuo pačiu leidome sau pasidžiaugti tikrai šiltais Vokietijos bei Čekijos orais ir užsimiršti parduotuvių šurmulyje bei Octoberfest šventėje.

Iš pradžių buvome nutarę, kad kelsimės keltu iki Kylio, bet laiku neužsisakėme bilietų, vėliau paskaičiavome, kad mašina bus šiek tiek pigiau ir turėsime galimybę aplankyti Prahą, kurioje pati lankiausi prieš dešimt metų, o Arūnas ir visai nėra ten buvęs.  Taigi, ankstų sekmadienio rytą, stipriai papusryčiavę leidomės į kelionę. Jau po kelių valandų kirtome Lenkijos sieną. GPS-as suskaičiavo, kad iki Berlyno turėsime važiuoti daugiau nei septynias valandas. Džiaugiausi, kad man nereikės vairuoti.  Turbūt beveik kas antras lietuvis žino ką reiškia vairuoti Lenkijos keliais, kur tik pradedi spausti greičio pedalą ir jau ženklas, kad reikia mažinti greitį, o kur tie visi nesuskaičiuojami miesteliai, šviesoforai, sunkiasvorės transporto priemonės ir apsimiegoję lenkai, kurie arba tingi lenkti prieš save vos besivelkančią mašiną, arba jiems patinka išmetamų dujų kvapas.  Lengviau atsipūtėme kai po ilgų ir varginančių valandų pasiekėme Varšuvą ir už jos esančią autostradą, kuria važiavome beveik iki pat Vokietijos sienos. Valio! Nežinau kaip jums, bet kai įvažiuoju į Vokietiją, pasijaučiu labai saugiai: švarios gatvės, visur nepriekaištingai papuošti balkonai bei pro langus plevėsuojančios baltos užuolaidos. Berlyną pasiekėme 22val.30min.  Etap Hotel viešbutį užsisakėme iš anskto, nes jis buvo pačiame Berlyno centre, o taip vėlai atvaževę jau nebenorėjome bandyti laimės. Abu su Arūnu esame Etap Hotel gerbėjai: kainos nedidelės, visi patogumai, lengvi pusryčiai. Tiesiog žinome, kad gausime tai ko tikėjomės. Pavyzdžiui grįžtant namo teko ieškotis nakvynės Lenkijoje. Susiradome iš pažiūros labai modernų, neseniai duris atvėrusį viešbutį. Savo numerio tualeto kambaryje dar net klozeto dangtis buvo užklijuotas gamykline juosta. Buvome pirmieji šio ištaigaus numerio svečiai. Ryte norėjome papusryčiauti, bet atėję supratome, kad pusryčių nesulauksime, nes ne va neatvažiavo žmogus atsakingas už maistą. Valgykloje dar nuo vakar dienos dubenyje plaukiojo virtos pieniškos dešrelės. Registratorė net nesugebėjo pasiūlyti išgerti puodelio kavos, kurio jau patys šiaip ne taip išsiprašėme. Taigi, Etap Hotel viešbutyje tikrai nors aplinka tikrai paprastesnė, bet sistema gerai įdirbta ir svečias žino, kad tikrai nebus nenumatytų, neigiamų siurprizų.      

Berlynas tikrai per kelis metus nelabai kuom ir pasikeitė. Neturėjome labai daug laiko, tai pažioplinėjome centrinėse gatvelėse, vėliau išgėrėme po kavos puodelį, kuri  buvo panaši į tikrąją Itališką kavą ir kurios dar nesugebėjo pagaminti nei vienas Lietuvos baras, kuriame man teko lankytis, net ir bare, kuriame daroma išskirtinai tik kava. Berlyno nedidelėje kavinukėje kavos skonį burnoje jaučiau dar kokį gerą pusvalandį. Nuostabu! Šiek tiek laiko leidau sau pasisukioti viename iš didžiausių prekybos centrų. Buvau labai nustebusi, kad toje pačioje parduotuvėje prieš kelis metus buvo tiek pirkėjų ir tiek klegesio, kad dabar atrodė, kad be kelių senyvo amžiaus moterėlių ir pačių pardavėjų , nieko daugiau ir nebuvo. Iš pradžių į tai neatkreipiau dėmesio, bet kai ir Hanoveryje ir net Miunchene kur vyko Octoberfest šventė, pirkėjų parduotuvėse beveik nesimatė, tikrai tapo labai keista. Net kavinėse, kur vakarais žmonės linksmai klegėdavo gerdami vokišką alų, šurmulys tapo ženkliai mažesnis ir net tokios tradicinės bei tikrai populiarios kavinės, kuriose anksčiau reikėdavo palaukti kol gausi stalelį, dabar be problemos galėjai be eilės gauti vieną. Matyt nors Vokietija ir ramina, kad pas juos krizė jau baigėsi, visgi atrodo, kad žmonės tuom dar nepatikėjo.

Po pietų leidomės link Hanoverio, kuriame vyko mus dominusi metalo įrangos paroda. Deja, pigesnio viešbučio pačiame Hanoveryje jau nebegavome. Kai vyksta tokios didžiulės parodos, dažniausiai pigesni viešbučiai būna užsakyti prieš kelis mėnesius. Taigi apsistojome kažkokiame (dabar tikrai neprisimenu šio malonaus miestelio pavadinimo) viešbutyje, kuris buvo įsikūręs ramioje gatvėje ir tik keli žingsniai nuo centro.  Šalia šio miestelio aplankėme mano norėtus aplankyti Hanoverio žirgų veisėjus, kurie maloniai mus priėmė ir aprodė patį žirgyną, žirgus, kumeliukus.

Po parodos, kitą dieną išvažiavome į Miuncheną, į taip norėtą pamatyti Octoberfest šventę. Ir tikrai nenusivylėme.  Šią, kasmetinę šventę, kuri vyksta kelias savaites iš eilės, bavarijos žmonės labai mėgsta. Pagal statistinius duomenis, šioje šventėje apie 80 procentų ir gal net daugiau šventės dalyvių sudaro patys bavarai, o likusią dalį -svečiai. Labai nustebino jaunų vokiečių tautiškumas. Šventėje dalyvaujantis jaunimas be išimties dėvėjo tautinius drabužius: merginos baltus, trumparankovius marškinėlius ir ilgas sukneles, o vaikinai baltas kojines iki kelių, odinius šortukus su petnešomis, baltus marškinėlius ir žinoma bavariškas kepuraites su plunksna. Alus visas šias savaites liejosi per kraštus. Medines alaus bačkas į šventę atveždavo išpuošti arklių kinkiniai.  Čia galite pamatyti vaizdo įrašą.  Tiek valgančių bei geriančių žmonių vienoje vietoje tikrai sunku kur nors pamatyti. Visi staliukai rezervuojami prieš kelias dienas. Mudu su Arūnu tikrai apsidžiaugėme, kad be rezervacijos gavome vietą. Mažiausias alaus kiekis, kurį galima užsisakyti 1litras. Prie jo kepta kiaulės koja su virtų bulvių kukuliais ir po to tiesus kelias į tuoletą. Visgi tikrai smagu sėdėti tokiame šurmulyje, kai gyvai groja muzika, padavėjos neša po šešis bokalus alaus vienoje rankoje ir visi linksmai dainuoja tautines dainas, persdami raugintais kopūstais ir raugėdami alaus putomis.

Iš Miuncheno kitą dieną ilgai važiavome į Prahą. Čia buvome užsisakę viešbučio kambarį ant vandens .        Vakare buvome pakviesti į viešbučio restoraną, kuriame gyvai grojo džiazą ir vaišino itališkais patiekalais bei vynu. Ryte prieš iškeliaujant skubėjau aplankyti stebuklingąjį Karlo tiltą.  Prieš dešimt metų čia paprašiau, kad išsipildytų mano svajonė ir ji tikrai išsipildė su kaupu. Šį kartą jau prašiau kitos savo svajonės išsipildymo. Vyliuosi, kad vieną dieną ir ši svajonė virs realybe.      Man Praha kažkiek panaši į Vilnių. Gražus, bet labai brangus miestas. Atrodo, kad šiame mieste stengiamasi pragyventi tik iš turisto, o uždirbti ant jo reikia begėdiškai užsikeliant kainas. Dar nė viename Europos mieste nesu už prastos (sakyčiau lietuviško tipo)  kavos puodelį sumokėjusi 7 dolerių. Pastebejome, kaip vienas senyvo amžiaus turistas mobiliuoju telefonu bandė suskaičiuoti kiek jo žmonai kainuotų vitrinoje besipuikuojantys bateliai, o po kelių minučių jis jau tempė savo damą nuo tos vitrinos lyg išsigandęs paauglys. Arūnas taip pat pabandė paskaičiuoti jo mėgstamų Timberland vyriškų batų kainą. Ji viršijos visas įsivaizduojamas kainas kelis kartus. Taigi, jei nusprendėte Prahoje apsipirkti, geriau apsipirkite Lenkijoje arba net ir Vokietijoje jei ten žinoma jums pakeliui.

Esu girdėjuis, kad amerikos gyventojai Praha vadina mažuoju Paryžiumi. Tačiau prisimenu kai pirmą kartą atvažiavau į šį miestą, gidas mūsų grupei pasakė: “gėrėkitės Praha, nes kai atvažiuosime į Paryžių nebeprisiminsite, kad buvote Prahoje.” Iš dalies jis buvo teisus. 

Namo grįžome vėl Lenkijos keliu, kuris ištisai buvo remontuojamas ir gadino nuotaiką. Kai kirtome Lietuvos sieną šokinėjau iš laimės kaip mažas vaikas. Ir ne todėl, kad kankino tėvynės ilgesys, bet todėl, kad pagaliau Lenkijos košmaras liko praeityje. Kitą kartą tikrai kelsiuosi keltu į Kylį.

2 atsakymai to “Berlynas-Hanoveris-Miunchenas-Praha”

  1. Na va, pagaliau sulaukiau pasakojimo🙂, kažko per ilgai tylėjai, matyt tik prastas oras privertė prisėsti prie kompiuterio🙂 O ir liūdesio nei kvapo, kuris sklandė praėjusiame pasakojime. Ech šauniai praleidot laiką !!!!! Kaip visada baltai pavydžiu……

  2. Danaja art Says:

    Tikrai, kad šauniai pailsėjau. Dabar ir vėl galima į viską žiūrėti pro rožinius akinius🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: