Kodėl, kada nors, nieko…


Kodėl vertinu savo dieną pagal tai, kiek “nuveikiau”?

Kada nors pasieksiu būseną, kai mėgaudamasis voliosiuosi ant kilimėlio, rinksiu pūkus ir visiškai nieko netrokšiu.

Laikau glėbyje miegančią katę, ir atrodo, kad nieko daugiau nereikia.  (H.Prather.  užrašai sau )

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: