Atleidimas


Geraširdis, bet silpnavalis tikintysis ateidavo pas kleboną atlikti išpažinties. Jo išpažintys būdavo tokios panašios viena į kitą: vis tos pačios lengvos nuodėmės ir kiekvienąkart ta pati sunki nuodėmė.

“Pakaks! -sykį neištvėrė klebonas. “Negalima šitaip tyčiotis iš Viešpaties. Paskutinį kartą tau atleidžiu šią nuodėmę. Taip ir žinok!”

Tačiau po dviejų savaičių žmogus ir vėl atėjo prie klausyklos išpažinti tą pačią nuodėmę.

Klebonui trūko kantrybė:

-Įspėjau, kad neduosiu išrišimo. Gal taip išmoksi…

Įžeistas ir sugėdintas vargšelis atsistojo. Virš klausyklos ant sienos kabojo didelė Nukryžiuotojo statula.

Žmogus pažvelgė į ją.

Tą akimirką gipsinė Jėzaus ranka pakilo ir padarė atleidimo ženklą: “Aš atleidžiu tau tavo nuodėmes…”  (B.Ferrero)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: