Labai sergam / Very ill


Kas galėjo pagalvoti, kad žiemos metu galima susirgti babezija (šunišku erkiniu užkratu) ir dar lėtine forma. Paskutinę erkę iš Bairos kailiuko ištraukėme vėlyvą lapkritį, jau buvo šalnos ir mes stebėjomės kaip ta erke tokiu šaltu metu dar galėjo kandžiotis. Nieko pikto neįtarėme. Juo lab, kad ir Baira tikrai nerodė jokių susirgimo ženklų.  Ir staiga, jau po gero mėnesio ji nustojo valgyti, išsišoko stuburo kaula ir tada supratome, kad kažkas negerai. Po pilno kraujo tyrimo buvo nustatyta babezija, raudonųjų kraujo kūnelių beveik nebebuvo likę, kraujas pradėjo virsti vandeniu…

Sunku rašyti, dar sunkiau matyti, kaip kiekvieną dieną leidžiami vaistai, statomos lašalinės, mušama didžiulė temperatūra. Jau greitai savaitė kaip gydomės ir vakar pakartotini kraujo tyrimai nieko raminančio nežada. Vis dar nėra raudonųjų kūnelių, vis dar aukšta temperatūra. Atrodo, kad organizmas kovoja iš visų jėgų. Baisu net pagalvoti kaip ilgai jis kovos ir ar įveiks šį mūšį.

Bairos mama, paaukojo savo 200 ml kraujo. Po perpylimo tikėjomės, kad kraujas pagerės, bet įvyko didelė alergija, Bairos snukutis ištino, jai buvo sunku kvėpuoti. Antrą kartą mama jau nebegalės savo dukrai duoti kraujo, o tai reiškia, kad turėsime dar labiau stengtis ir tikėtis, kad ligą pavyks įveikti.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: