Asilas ir fleita arba palinkėjimas naujiesiems


     photo by Loreta Jasiukeniene

Pamesta Fleita gailiai verkė, kad jau seniai niekas ja negroja. Pro šalį eidamas Asilas stipriai į ją pūstelėjo, ir pasigirdo toks švelnus garsas, kokio per visą gyvenimą nebuvo girdėję nei Asilas, nei Fleita.

     photo by Loreta Jasiukeniene

Nesuprasdamas, kas pasidarė,-mat buvo ne itin didelio proto, nors proto galia abu ir tikėjo,-kuo skubiausiai išsiskyrė, gėdydamiesi paties gražiausio dalyko, nutikusio per liūdną jų gyvenimą.

      photo by Loreta Jasiukeniene

Kiek daug mūsų gyvenime pamestų fleitų ir asilų. Daugelis taip ir lieka svetimi patys sau, slėpdami, kas esą, ir prašo meilės iš kitų, nepažįstamų, taip pat slepiančių savo tikrąjį veidą. Bet štai netikėtai-prabudimas, atsivėrimas, šviesos spindulys… Deja, toliau nieko. Nes pritrūksta drąsos. Reikia daug drąsos mylėti.

Ne mažiau drąsos reikia ir leistis būti mylimam. (B.Ferrero 365 trumpi pasakojimai sielai)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: