Žvalgytuvės


    Nu niekaip mūsų šeimai neina nusėdėti vietoje. Tik grįžome iš Kenijos ir jau susiruošėme į Vilnių aplankyti savo krikšto sūnaus, sesės vaiko, o, kad būtų įdomiau-tai nusprendėme dar užsukti apžiūrėti gražios kumelaitės.

 Kažkaip nesitikėjau, kad apsižiūrėjimas pasibaigs gražiu pajojimu gamtoje, sniego pusnyse. Nors tiesa sakant, -10 laipsnių šaltis su žvarbiu vėjeliu neleido ilgai džiaugtis, o ir Arūnas po penkiolikos minučių paslėpė fotoaparatą ir nuskuodė į mašiną.

Gintarė taip džiaugėsi šios kumelaitės karštu charakteriu, kad šypsena nedingo nuo jos veido visą jojimo sesiją.

Na o man, kaip visada. Pirmas minutes bandau įsiklausyti į žirgelio kūno kalbą, o tik po to galiu spūstelėti kulnais.

O je, šitai kumelatei smarkiai ir spūstelėti nereikėjo. Ji noriai risčiojo po sniego pusnis ir tikrai privertė energingiau plakti mano širdį.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: