Kregždžių lizdas


Lengvai užsupti, pavargę jau nebesistebėjome už lango besikeičiančiais vaizdais. Tos pačios nešvarios gatvės, aptriušusios lūšnos, padrikai išsidėstę miesteliai, ar tiksliau pasakius kaimeliai. Tačiau turbūt nebuvo nė vieno sutikto žmogaus, kuris linksmai nemojuotų mums pravažiuojant. Laimingi skurde. Sunku įsivaizduoti, bet kiek teko šnekėtis su vietiniais, visi myli savo šalį. „Tai mano Kenija“, išgirdau iš vieno kenijiečio, kuris didžiavosi savo šalimi, nesvarbu kokioje ekonominėje padėtyje ji bebūtų.

Ir štai, pagaliau įveikę 70 km baisių kratymo kančių, įvažiavome į safario teritoriją, kurioje turėjome praleisti naktį. Tik išvydę namukų kompleksą, pavadinome jį kregždžių lizdu. Molinukai, pakelti aukštai ant molinių pastolių, maži langiukai ir devynios galybės įvairiausių vabzdžių, kurie, tik nusileidus saulei, išlindo iš savo slaptaviečių ir bent jau mane baisiausiai gąsdino. Gavome kambarėlius antrame aukšte, tiesiai po stogu. Kai pakilo vėjas, atrodė, kad apsigyvenome mėlynabarzdžio pilyje. Ant veidrodžio matėsi smėlėtos driežo pėdutės, palubėje , apsisaugojimui nuo vabzdžių, kabojo didelis tinklas. Na tokioje aplinkoje man dar niekada neteko miegoti. Jei kas paklaustų ar patiko, greičiausiai atsakyčiau, kad ir taip ir ne.

Anksčiau visada galvodavau, kad Afrikos safario gamta daugmaž visoje afrikoje panaši. Labai klydau. Jei pirmą dieną matėme vien tik raudoną žemę ir išdegusią žolę, tai dabar atsivėre visiškai kitoks peizažas. Daugiau žalumos, daugiau gyvūnų, atsirado sodresnis gamtos kvapas. Išsiruošėme ieškoti buivolų, nes lyg šiol jų dar neteko pamatyti.

Va ir pirmoji jų banda. Privažiavome gana arti. Buivolai ramiai rupšnojo žolę ir net nežiūrėjo mūsų pusėn.

 Už jų, tolumoje, masajų piemuo ganė savo bandą. Pagal jo turimų gyvūlių kiekį galima buvo suprasti, kad jo šeimos nariai tikrai neskursta. Vėliau, atskirame įraše, papasakosiu apie pačius masajus, jų kaimą, papročius ir buitį, nes jau kitą dieną teko pas juos apsilankyti.

Greitai temo, o mūsų vairuotojas mus vežė toliau. Per raciją išgirdo, kad už kelių kilometrų ilsisi mama liūtė su liūtukais. Kol važiavome dar spėjome pamatyti gazelių pulką, kurapkas, stručius, žirafas ir netgi lietuviškus gandrus.

 

Į kregždžių lizdą sugrįžome jau beveik sutemus.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: