Kartais taip būna


     Kartais taip būna, kad nelaimės atsitinka viena po kitos ir pačiu netinkamiausiu metu. Kaip tik taip nutiko man. Nežinau, gal todėl, kad jau seniai skundžiausi kaip sunku gyventi, bet taip nutiko, kad visa ši savaitė-tai vienas didelis nesusipratimas.  Matyt reikia gyventi mintimi, kad po savaitės lietaus vistiek prašvis saulė. Tikiuosi, kad jau rytoj bus lengviau nes jau tris dienas iš eilės nei miegu nei valgau. O prasidėjo viskas mano Gilės, vipetukės liga. Ji vargšiukė taip smarkiai vėmė, drebėjo ir nieko neėdė, kad jau galvojau susirgo kokia infekcine liga. Visą naktį bėgiojau su švariais rankšluoščiais, keisdama juos po kiekvieno naujo vėmimo protrūkio. Labai didelis dėkui debreceno gatvėje esančiai Lino Varanausko veterinarijos klinikai. Čia ir lašalinę sulašino ir vaistukų davė, vitaminų pastiprinimui ir galiausiai mano Gilė atsistojo ant kojų ir jau pirma diena kai pradėjo valgyti sausą maistą.        Atrodo, tik atispūčiau nuo vienos nelaimės, kai mano vyras bevirindamas kažkokį vamzdį išsidegino akį, dar vėliau abu “pasigavome” didelę slogą, kuria jau šiandien užsikrėtė ir mūsų dukra.  Tačiau didžiausios bėdos dar tik artėjo. Jau penktadienio vakarą smarkiai pasiligojo mano viresnė vilkšunė Aika. Jai jau beveik aštuoneri metai ir matyt cukriniai kaulai, kuriais kartais palepindavau, jai užkimšo visą žarnyną. Ji taip smarkiai dejavo, kad visą naktį negalėjau normaliai užmigti ir jau iš pat ryto išskubėjau į Klaipėdą pas veterinarijos gydytoją. Mums pasiūlė arba klizmuoti ir bandyti tokiu būdu susitvarkyti arba operaciją, kuri tokio amžiaus šuniui ne pats geriausias sprendimas. Na ir ką, visą dieną visa šeima statėme klizmą. Vargeli tu mano, koks baisus , varginantis ir liūdnas dalykas… Šuo taip pavargo, kad po pietų jau beveik nebestovėjo ant kojų, nevalgė, negėrė ir beveik neberegavo į nieką. Džiaugiuosi, kad jau vakare šiaip ne taip pavyko išvalyti užsikimšusias žarnas ir mūsų Aikutė jau šiek tiek pavalgė ir net aplojo atvažiavusį kaimyną. Bet be visų šių bėdų dar prisidėjo ir tai, kad avarijoje smarkiai nukentėjo mūsų darbinė mašina. Gerai, kad niekas nebuvo sužeistas. Tai va…kartais taip būna, kad bėdos užgriūna viena po kitos ir pačiu netinkamiausiu metu. Viena laimė, kad kai kurias iš jų galima lengviau ar sunkiau išspręsti.

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: