Abrikosų uogienė


Kiekvieną pavasarį pradedu nuoširdžiai rūpintis naktine oro temperatūra. Kodėl?  O todėl, kad pradeda krauti žiedus mano abrikosų medis. Du metus iš eilės vėlyvos pavasario šalnos neleisdavo užsimegzti vaisiams.  Šiais metais galiu tik pasidžiaugti kokie dideli ir gražūs užaugo mano abrikosai. Kiekvieną rytą, ant žolės randu nukritusių sveikų ir paukščių paskanautų vaisių, kuriuos surenku ir verdu uogienę žiemai. Tai turbūt vienintelė uogienė, kurią mėgsta visa šeima ir kurios praktiškai neužtenkame iki kito derliaus nuėmimo.  Šiais metais abrikosų užderėjo tiek daug, kad užteks ir nuo šakos nusiskynus paskanauti ir uogienei išsivirti.

Tokiai uogienei išsivirti tikrai nereikia daug laiko ar pastangų. 1kg abrikosų be kauliukų reikia 1kg cukraus. Iš pusės išimtų kauliukų išimu riešutus ir juos nuplikinusi verdančiu vandeniu, palaikau 15 min karštai. Abrikosus sumaišau su pektininiais milteliais, kurie sutirština uogienę, supilu cukrų ir užvirinu kol pradeda kilti putos. Putas nugraibau, sudedu nuplikytus riešutus ir dar paverdu 15 min. Užlašinu ant lėkštės kelis lašus uogienės ir stebiu kaip stingsta uogienė. Jei norisi tirštesnės uogienės dar pridedu pektino. Tada viską supilstau į švariai išplautus indelius ir sandariai uždarau. Apverstus stiklainius palaikau apie 10 min. Po to viską gerai “apkloju” rankšluoščiais ir palieku per naktį. Tai va, lengva ir labai skanu.

Hehehe, o čia mano vyresnėlė vokiečių aviganė. Kol fotografavau uogienę ji begėdiškai laižėsi ir turbūt manė, kad ir jai kas nors liks.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: