Florida


Pagaliau Majamis! Iš Los Andželo išskridome 22:30 min, o atskridome 6:30 min. Ne, ne, mes neskridome aštuonias valandas, tiesiog Majamyje reikėjo pridėti +3 val. Vienu žodžiu, buvome alkani, išvargę ir nemiegoję, nes lėktuvas nors ir naujas, sėdynių patogumu visiškai nepasižymėjo. Jau po valandos skrydžio norėjosi šokti ir lėkti kur nors, bet tik ne į savo vietą. Tik išlipę iš lėktuvo, nuskubėjome pasiimti daiktų ir į mašinų nuomos centrą-mašinos. Reikėjo nuvažiuoti dar 300 km iki Takao Beach miestelio, nes ten buvome užsisakę viešbutį. Norėjome pailsėti bent jau kelias dienas. Tiesiog nieko neveikiant, pasigulinėti prie baseino geriant kokteiliukus.

Oras Floridoje šiuo metų laiku karštas ir labai drėgnas. Man priminė Venesuelos orą, tik karštesnį. Kai benzino kolonėlėje išlipome papusryčiauti, atrodė, kad išprakaitavau nuo galvos iki pirštų galiukų per kelias minutes. Sunkiai galėjau įsivaizduoti dvi savaites tokioje “turkiškoje pirtyje.”  Norėjosi greičiau pasiekti viešbutį ir gerai išsimiegoti. Po daugiau nei 24 val. nemiegojimo, viešbučio kambarėlyje užmigome per kelias minutes. Gerai, kad užsisukome žadintuvą, o tai būtume pramiegoję iki vakaro.

Mūsų viešbutėlis buvo visai jaukus. Dažniausiai apsistojame Days Inn tinklo viešbučiuose, nes juose dažniausiai būna ir mikrobangė krosnelė ir šaldytuvas. Kavos virimo aparatas ir fenas būną visuose Amerikos viešbučiuose, nepriklausomai nuo jų lygio. Ir žinoma šiltuose Amerikos regionuose visi Days Inn viešbučiai turi savo baseinėlius. Linksmiausia tik, kad baseino vanduo kelis kartus šiltesnis nei lauko temperatūra. Nors lauke 35 laipsniai šilumos, išlipęs iš vandens jauti malonią vėsą.

Pirmą dieną nežinojome kur geriau pavalgyti ir kur nusipirkti maisto produktų. Tiesiog užsukome  į piceriją, kurioje kaip vėliau supratome virėju dirbo italas. Tikrai nepasigailėjome. Užsisakėme pačią didžiausią picą už 25 dolerius. Turbūt nustebinome ir virėją ir padavėją, nes abu atnešė picą ant atskiro staliuko, klausinėdami iš kur atvykome.

Sugebėjome suvalgyti mažiau nei pusę picos.  Vėliau, dvi dienas iš eilės valgėme picos likučius, kuriuos pasišildydavome mikrobangų krosnelėje. Skonis tikrai buvo kaip tikros itališkos picos. Mūsų picerijoms reikėtų pasimokinti iškepti tokius skanius picų pagrindus. Beje, net nežnojau, kad picos pagrindas ir sudaro beveik visą picos kainą. Pvz. bare gali užsisakyti picos pagrindą už 14 dolerių, o įprastas mėsos, pomidorų ir sūrio uždėjimas kainuoja tik 3 dolerius. Prabangesni įdarai kainuoja brangiau, bet vis tiek picos pagrindo kaina yra didžiausia.

Amerikiečiai tikrai yra pakankamai draugiški ir paslaugūs žmonės. Kai paklausiau padavėjo kur  jų mieste galima būtų išgerti geros esspreso kavos, jis tuoj pat nubėgo pas italą virėją, kuris pats išvirė savo kavinuke laaabai pukią kavą, o baras pavaišino pukiais kremu įdarytais rageliais prie kavos. Čia, manyčiau mažų miestelių privalumas. Žmonės gyvena lėtai, draugiškai ir smagiai.

Florida pasitiko mus draugiškai ir mes turėjome dvi savaites su ja susipažinti iš arčiau.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: