Sekmadieninis reportažas


Klaipėdoje šiandien saulėta, ramu, net medžių šakelės beveik nevirpa. Pats laikas įsispirti į guminius kaliošėlius ir pasikvietus draugėn savo Giliukę ,eiti į sodą gaudyti puikių vaizdų. Žolytė maloniai kutena kojos pirštą, nes mano kaliošėlis skylėtas. Ant obels, randu dar iš rudens užsilikusį obuolį. Sudžiūvęs toks, bet kabo tvirtai įsikabinęs į šaką ir net nebandyk jo judinti, niekurs jis nežada nukristi.

O kai labai arti pritrauki linzę, tai obels pumpurų šakelės atrodo kaip kokios raižytos rankos, o patys pumpurai kaip rankų pirštai, tokie putnūs ir jau šiek tiek įgaunantys spalvą.

O būna, kad dažnai išeini į lauką ir per tą bėgimą, rūpesčius  nieko nebepamatai. O čia aplinkui verda gyvenimas. Toks tylus, paslaptingas. Reikia mokėti tik jį pajausti…

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: